- nirtus
- nirtùs, -ì adj. (4) DŽ
1. turintis nirtulį, linkęs ožiuotis: Vienas arklys buvo nirtus ir veržėsi iš rodiklio rš.
2. niršus, piktas: Nirtus ir suerzintas veidas bylojo daugiau rš.
nir̃čiai adv.: Esaūlas nirčiai timptelėjo galva rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.